Internetinės patyčios
Viena ar kita prasme visi esame su tuo susidūrę. Su tuo susiduriame kiekvieną dieną to net nepastebėdami. Nesvarbu ar tu esi auka ar tas, kuris tyčiojasi. Tiesą sakant, manau visi esame ir tas, ir tas. Prisipažinkime, kas neesame "nuprintscreeninę" negražios ar juokingos nuotraukos ir nusiuntę draugui pasijuokti? Nemanau, kad atsiras daug žmonių, kurie nebūtų to darę. Prisimenate "ask.fm"? Kuris nėra anonimiškai nusiuntęs negražios žinutės žmogui? Apie tai kalbu ne todėl, kad esu tarp tų "gerųjų" žmonių, o todėl, kad kaip ir greičiausiai daugelis darydama tai nesuvokiau, kad tai yra patyčios. Tiesą sakant niekada nebuvau ta, kuri būtų tyli socialiniuose tinkluose, turėjau keletą konfliktų, esu dariusi nelabai gražių dalykų, bet visa tai išaugau. Tačiau žinau, kad jaunimas vis tai daro, žinau kaip tai vyksta ir kaip blogus veiksmus bandoma pateisinti.Ji/jis pati prisiprašė. Iš dalies vis dar sutinku su šiuo teiginiu. Reikia turėti drąsos kažką keliant į internetą, nesvarbu ar tai video, nuotrauka, įrašas, nes internetas yra labai platus, čia daugybė kitaip mąstančių žmonių, jiems gali nepatikti tai ką darai, kaip atrodai. Tačiau ne kiekvienas tai apgalvoja, ne kiekvienas supranta, kad viskas ką įkeli lieka čia amžiams ir nereikia tyčiotis iš tokių žmonių. Visada buvau ir esu už kritiką, kuri yra pagrįsta, argumentuota, tačiau kai ji virsta patyčiomis, tai jau nebe kritika, o žeminimas. Geriausia išeitis kaip suprasti ar tavo kritika nėra įžūlumas - rašyk tik tai, ką galėtum pasakyti tam žmogui akis į akis. Lengva rašyti komentarus internete, tačiau ar taip pat lengva tai pareikšti gyvai?
Mane susimąstyti privertė filmas "virtualus priekabiavimas". Mačiau daug filmų apie internetines patyčias, tačiau šis leido pamąstyti, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į aukas, bet ir į pačius priekabiautojus. Nenoriu pasakoti scenarijaus, kadangi filmas tikrai įdomus ir tikiuosi sudomins, tačiau pasakojama apie merginą, į kurios kompiuterį įsilaužia hakeris ir grąsina išplatinti nuotraukas, kuriose ji apsinuoginusi. Auka ji ar priekiabiautoja? Kaip ir minėjau, manau, kad kiekvienas esame šis tas to ir ano.
Kalbant apie nuotraukas, kuriose merginos parodo daugiau negu reikia... Visada smerkiau tokias merginas, kurios siunčia tokias savo nuotraukas, nesvarbu vaikinui ar dar kam, bet susimąsčiau, kad greičiausiai tai yra didelė spraga mūsų švietime. Taip, mes turime keletą pamokų apie lytinį švietimą, tačiau darosi aišku, kad internetui "užkariaujant" mūsų gyvenimą to darosi negana. Trūksta pokalbių su vaikais apie pokalbius internete su nežinomais asmenimis, apie fotografavimąsi, apie nuotraukų siuntimą. Mūsų pasaulyje dar yra begalė naivių žmonių, kurie nežino apie vadinamąjį juodąjį internetą ir kitus pavojus. Iš kur vaikai gali žinoti, kad jų "draugė iš kito miesto" galbūt net nėra kitas vaikas, norintis susirasti draugų? Iš kur mergina, kuriai patinka vaikinas, gali žinoti, kad ji tikrai bendrauja su savo bendraamžiu? Kitas filmas, kuris pasakoja tokią istoriją - "Disconnect". Du berniukai neturėdami ką veikti sukuria merginos profilį ir pradeda bendrauti su savo klasioku, priverčia jį atsiųsti savo apsinuoginusio nuotrauką. Ir kaip manote, kuo tai baigiasi? Labai norėčiau, kad visa tai ir vyktų tik filmuose, tačiau taip nėra. Tokie dalykai vyksta kiekvieną dieną. Vienas iš garsiausių pavyzdžių Amanda Todd, kuri būdama vos penkiolikos metų nusižudė dėl patyčių.
A. Todd nelaimės prasidėjo tada, kai mergina padarė klaidą - bendraudama internete parodė krūtinę. Paauglė teigė, kad nauji draugai ją vadindavo „nuostabia, gražia“ ir kitaip pataikaudavo. Todėl kai kažkas paprašė parodyti krūtinę, patikli paauglė nepagalvojo, kad daro didžiulę klaidą.
Tokių istorijų ne dvi ir ne trys, žinau begalę istorijų, kai jaunos merginos susipyksta su vaikinu ir jis paviešina jos nuotraukas. Džiugu, kad ne visos baigiasi kaip Amandos, tačiau užtenka įsivaizduoti ką turi patirti mergina, kurios nuotraukas matė visa mokykla, visas miestelis. Lengva kaltinti jas dėl naivumo, tačiau ne visi esame tokie "protingi", ne visi apmąstome prieš darydami tokį žingsnį, vietoje smerkimo galėtume padėti žmonėms, kurie nepagalvoja apie pasėkmes ar nežino, kad internete nėra nieko privataus.
